O, meile!

A' buvau neklau'ada vaikas

Ant tvoros kas diena sedejau

Vakarais dau'ydavau langus

Galvoje mano 'vilpavo vejai

A' ne'iojau suple'ytas kelnes
Ir nieko klausyt nenorejau
Kol jinai pas mane, nelaboji,
I namus viena karta atejo

O, meile, tu mane nugalejai

O mano 'vaig'de vel man 'viesti pradejai

Mano dienos plauke i' leto
A' gyventi visai neskubejau
Su draugais gatvej gerdavau vyna
Ir problemu jokiu neturejau

A' galvojau kad 'ita pasauli
Negerai ponas Dievas sudejo,
Kol jinai viena ryta su saule
Prie'ais mano akis patekejo

A' buvau jau subrendes vyrukas
Ir aplinkui daug moteru sukos
A' visas jas tureti galejau
Bet i nieka ˛iuret nenorejau

Pamir'au a' gyvenimo skoni
Nemokejau nei juoktis nei verkti
Kol jinai i duris pasibelde
Ir pasake: "A' cia, atsimerki"

Mano sena, pra'ilusia galva
'altas rudenio vejas pagloste
A' 'iurejau kaip leid'iasi saule
Vir' u'miegancio didelio uosto

A' galvojau kad viskas jau buvo
Ir mirtis mane peiliais jau bado
Bet jinai paskutine sekunde
Mano vieni'a 'irdi surado..